Techninis vertimas – vertėjo kompetencijos įrodymas

Kalba – svarbiausias komunikacijos įrankis, todėl dabartiniame globaliame pasaulyje iškyla komunikacijos tarp skirtingų kultūrų, tarp skirtingų kalbų problema. Laimei, yra, kas šias problemas padeda išspręsti – tai vertėjai. Vertimų biuras ir jame dirbantys vertėjai kasdien susiduria su skirtingų pobūdžių tekstais, tačiau visi jie vieningai pritaria, kad techniniai vertimai – daugiausiai vertėjo kompetencijos, aukščiausios kvalifikacijos ir daugiausiai išmanymo reikalaujanti vertimų sritis.

Techniniuose tekstuose gausu įvairių konkrečios srities terminų, sąvokų, kurios privalo būti išverstos tiksliai ir vienodai visame tekste. Puiku, jei terminas yra aiškus ir plačiai naudojamas, tačiau pasitaiko atvejų, kai toks terminas vertėjui – tikras iššūkis, kurio vertimo kalboje dar nėra arba jis nėra tikslus ir tinkamas. Tačiau reikia nepamiršti, kad išversti terminai ir sąvokos privalo atitikti ne tik originalų tekstą, bet ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas pagrindines taisykles.

Techniniai vertimai reikalauja konkrečios srities žinių, įvairių tos srities techninių specifikacijų, standartų ir nuostatų išmanymo, todėl techninius tekstus verčiantys vertėjai privalo specializuotis vienoje arba keliose srityse. Vienas ir tas pats vertėjas, kad ir koks geras bebūtų, niekada vienodai kokybiškai neišvers teisinio dokumento ir medicinos disertacijos. Todėl profesionalūs vertimų biurai privalo turėti specialistų komandą, kurios nariai galėtų versti jiems artimas techninių tekstų sritis.

Techniniai tekstai gali būti: įvairios naudojimo ir eksploatacijos instrukcijos; įvairių prietaisų arba įrenginių naudojimo vadovai; saugumo dokumentai bei taisyklės; techniniai–moksliniai žurnalai, katalogai, bukletai, reklaminiai lankstinukai; techniniai pasai; kiti techniniai tekstai.

Taigi, vis dar vyrauja mitas, kad vertėju gali būti bet kas, mokantis užsienio kalbą, tačiau jau seniai tai nėra tiesa, nes vertėjui neužtenka mokėti tik užsienio kalbą, jis privalo išmanyti ir nuolat domėtis konkrečia sritimi, nes tik tai įrodo vertėjo kompetenciją.